Mūsų blogis :-)

Posts Tagged ‘Airija’

Nu, parašysiu apie „krizę“ ir aš.

Kaip mes kovojam su krize? Mes kovojam su krize paprastai. Aš važinėju į komandiruotes, gaunu daug dienpinigių, tad babkių nepritrūksim.

Ryšium su tuo, kad kitą savaitę važiuoju jau į septiną komandiruotę šiemet ir penktą kartą į Dubliną.

Sveikučiai visi. Po ilgos tylos vėl prisiruošiau
truputuką paporinti apie Airiją.

Stengsiuos rašyti trumpai, per daug
nesigilindamas. Juo labiau, kad fotoreportažas taip pat yra papublikuotas su
komentarais, tai pusė pasakojimo yra ten

Taigi, pirma savaitė… na, nebuvo labai įdomi. Pratinomės su kolega čia
vietoj mokytis, vaikščiojom kasdien į kursus. Truputuką pasižvalgėm mieste
vieną vakarą. Labiausiai man patiko vidury miesto centro esantis didžiulis
spyglys, “The Spire”, vietinių intymiai vadinamas “Spike”

Penktadienį vėlai vėlai vakare, t.y. naktį pas mane atkeliavo Astulė.
Važiavau pasitikti oro uostan. Atgal į viešbutį teko grįžti taksu, bo taip
vėlai jau autobusai nevažiuoja. Suplojau virš €40, bet nieko nepadarysi. Na,
bet kokiu atveju dienpinigiai ne tokie jau blogi

Šeštadienį su žmona ištraukėm kartu į miestą pasibastyti. Truputuką radom
pigių skudurų, tai spėkit kas ten šiek tiek užtruko Na, nebaisiai visgi,
gal perdedu. Po to apturėjom “Dublin Tour”. Toks geras pažintinis maršrutas,
aišku, brangokas — apie €15 galvai. Bet bilietas galioja 24h, gali bet kurioj
stotelėj išlipt ir vėl įlipt atgal. Bilietų niekas ten preciziškai netikrina,
pravertė ir kiek vėliau, nei už 24h

Išlipom šią dieną tik vienoje stotelėje — “Guinness Store House”. Na,
atseit, Gineso muziejuj. Šiaip toj stotelėj išlipo iš autobuso visi Ir
sulipo prieš tai buvę. Eilę irgi atstovėjom padorią. Viduje buvo įdomu, o
pabaigoj kiekvieno laukia pinta Gineso. Gavom dar po suvenyrą — tokį plastikinį
burbulą su lašeliu Gineso viduje. Įėjimas kaštuoja €15, bet kadangi važiavom
turistiniu autobusu, tai už tai gavom apie €3 bendrą nuolaidą.

(Hm, kažkaip vis pasakoju, kiek kas kainuoja… standartinė lietuvių liga,
musėt).

Kitą dieną vėl važinėjomės minėtu turistiniu maršrutu ir aktyviai
išlipinėjom jau žinomose stotelėse. Suvenyrų truputuką užsipirkom. Dar
nusibastėm iki vieno muziejaus, tipo “gyvos istorijos”. Iš tikro, tai iškamšos
ten, “stipenų istorija”. Gerai kad nemokamas, o tai būčiau pasigailėjęs.
Vaikystėj iškamšos visai patiko, o dabar kažkaip nelabai… ir kvapelis muziejuj
ne per puikiausias. Brrr, vienžo.

Antra savaitė prabėgo greitai ir maloniai. Mokslai jau įsibėgėjo, žmona
morališkai palaikė visaip. Buvo smagu.

Na, dar vieną šeštadienį prasivaikščiojom Dubline pėstute. Nutraukėm į
uosto pusę, apsilankėm keltų ir vikingų muziejuje “Dvblinia”. Ten buvo šposas,
kai paklausė iš kur. Sakom, iš Lietuvos. O, tai sako, ten prieš jus dar viena
šeima. Sakau, jo, čia mūsų daug… Tai klausia, o jūs čia irgi gyvenat. Sakau, ne
ne, čia “business trip” Moteriškė liko apakus šiek tiek.

Apskritai tai lietuvių čia daug. Išėjęs mieste tikrai išgirsi kokius
budulius kalbančius, kaip pvz.: “a tu ble, žinai, kaip aš stroikėse Londone
dirbau…” ir pan.

Sekmadienį žmoną išlydėjau į oro uostą. Iš ryto atsikėlėm septintą, nuėjom
pavalgyt. Aišku, sekmadienį pusryčiai vėliau, teko dribsniais su pienu
pasitenkinti.

Iki stoties reikėjo takso, bo irgi sekmadieniais su transportu nesąmonės.
Tai nuėjau, paprašiau, kad iškviestų. Ateina mergelė iš registratūros, sako,
apskambinau tris kompanijas, visi taksai užimti. Tai sakau, o mums ką daryt?
Sako, eikit gatvėj gaudyt Gerai, kad neprireikė. Dar kažkam prisiskambino,
atvažiavo vienas paklydęs taksistas. Ir dar už stovėjimą €5 nuplėšė :-/

Trečia savaitė praėjo mokantis dirbti realiam projekte. Deja, tas “darbas”
nelabai rimtas, bet negi ginčysies.

Vakar apsipirkiojau paskutinių suvenyrų ir dar kai ko pagal užsakymą. O
šiandien sėdžiu viešbuty, tingiu kur nors judintis, reik kojines išsiskalbt ateinančiai
savaitei. Va ir gromatėlę šiokią tokią surašiau.

Tiek šiam kartui. Tikiuosi, nepabodo skaityti.

Truputis žinių iš anapus dviejų balų (Baltijos
ir Šiaurės) ­­— iš Airijos.

Apie kelionę. Kelionė prasidėjo apie pusę
penkių ryto. Atvažiavo taksas ir išsivežė mane bei mano kolegą į Vilnių. Na,
nieko labai įdomaus, tik tiek, kad skridom per Prahą, tai tenykščiame oro uoste
gavom pasitrinti nemažai. Neįdomioji dalis prasidėjo jau Dublino oro uoste.
Bagažo laukėm labai ilgai, o kai sulaukėm, tai radom, kad jis kraustytas. Mano
tašės užtrauktukams nuplėšė galvutes, tai ji jau nebeužsisega. Kolegai
nesuplėšė nieko, bet “pasiskolino” jo bloką cigarečių. Paskui pasiklausėm
informacijoj, kaip rasti autobusą, kurio mums reikia ir nuėję įsėdom į tokį.
Važiuodami šiek tiek matėm Dublino priemiesčių ir pervažiavom per centrą.
Centras labai gražus, daug tiltų per upę. Centras turbūt yra tuo pačiu ir
senamiestis, architektūra labai graži. Gyvenamuose rajonuose matėm gyvai įžymų
airių bruožą — kotedžuose kiekvienas savo duris dažo kaip nors ryškiai, kad
skirtųsi nuo kaimyno. Jei yra raudonos durys, tai šalia būna paprastai žalios.
Matėm ir mėlynų bei geltonų durų. Na, jos ne tik spalva išsiskiria, “dizainu”
taip pat.

Va kai išlipom iš pirmojo autobuso, prireikė susirasti dar vieną, miesto
autobusą, kuriuo jau reikia važiuoti iki viešbučio. Patys neradom, paklausėm
dviejų policininkių. Beje, policininkai čia vadinasi “garda”. Durnas žodis
kažkoks :-/.

Antro autobuso sulaukėm irgi gan greitai ir dar apie pusvalandį važiavom
iki viešbučio. Šiaip pasisekė su abiem autobusais, kad važiavom abu kartus iki
galinių stotelių. Vis mažiau painiojimosi. Bet antrajame autobuse tas ir
nepravertė, nes viešbutį pamatėm iš kilometro atstumo, toks gan išskirtinis
aplinkoj. Nuotraukų irgi buvom prisižiūrėję.

Viešbutyje gavom tikrai komfortiškus kambarius. Turim po kambarį, virtuvėlę
ir tualetą su dušu. Virtuvėlė, teisybė, be dujinės, bet yra mikrobangė ir
šaldytuvas. Abiejuose kambariuose po televizorių su DVD grotuvu. Internetas gan
neblogas, ant laido arba ant antenos, kaip patogiau . Tik vaizdas pro
kambario langą ne super, nes rajonas naujas pramoninis, tai priešais tuščiam
sklype kokie penkiolika ekskavatorių sukinėjasi. Beje, indų galime neplauti,
nes ateina ir išplauna . Dar smagu, kad galės ramiai žmona atvažiuot ir
apsistot, nes kambarys net ne dvivietis, o trivietis. T.y. yra dvigulė lova ir
šalia dar viena viengulė. Trūksta skalbimo mašinos ir lygintuvo. Na, bet kai
prireiks — išsiaiškinsim. Beje, viešbutis atidarytas tik šio mėnesio pradžioj.
Sako, būna kartais vienas kitas nesklandumas, kaip kad vandens trūkumas ar
panašiai.

Atvykę ir šiek tiek įsikūrę išėjom apsidairyt po apylinkes su tikslu rasti
kokį prekybos centrą su maistu. Arti rasti nepavyko, o paskui nuklydom šiek
tiek per toli. Aptikom netoli stovintį kalėjimą. Kaimynystė savotiška. Bet
šiaip ne taip radom vokiečių parduotuvę “Lidl”. Kadaise ji man labai patiko,
kai dar buvau Škotijoj. O čia, matyt, pasitaikė kažkoks supaprastintas
variantas. Praktiškai nulis pasirinkimo. Beje, parduotuvėj sutikom gal kokius
šešis lietuvius. Vieną budulį su šeima ir dar kelis šiaip. Pilna čia jų, kaip
velnių. Paskui tris kilometrus tempėmės maistą… per toli, bet vakar radom ir
arčiau vietelę būtinoms prekėms.

Vakarykštis rytas prasidėjo prastai. Vietos laiku apie šeštą ryto pradėjo
klykti sirena, atseit gaisras. Kol prasikrapščiau akis ir sugalvojau, kad gal
dėl visa ko reiktų apsirengti, ji ir nutilo. Paskui pasakė, kad truputuką
nesureguliuota sistema, kartais suveikia ir nuo dušo garų, jei labai karštai ir
smarkiai pasipliuškeni. Na, gal sutvarkys.

Taigi vakar jau ėjom į apmokymus. Apmokymai mums, kaip programuotojams,
šiek tiek pagreitinti. Kaip sakė, nu nereikia čia jau jums aiškint, kas yra
“IF” ir “ELSE”. Šiaip smagu, kad iki apmokymų eiti tik penkias minutes. Nesmagu
yra tai, kad su pietumis darbo metu čia prastokai. Tikėjomės, kad gal bus kas
geresnio, bet šiaip airiai eina iki artimiausios parduotuvėlės, nusiperka
sumuštinių ar kokio kito greito maisto, užkanda darbo vietoj ir vėl aria.
Kartais ir iš viso neina pietaut. Na, pas juos tradicija prisiryti vakarais.

Vakar dar padarėm reidą į vietinį barą paragauti Gineso. Kolega jau buvo
išsiaiškinęs, kad viešbuty pinta kainuoja 3,8€, tai tikėjomės, kad bare gal bus
pigiau. Deja, bare puse euro brangiau. Ką gi, kai kitą kartą norėsim, niekur
neisim. O šiaip Ginesas pilstomas čia vietoj nerealiai skanus. Nesuprasi, kas
aname TOKIO yr, bet…

Tai kol kas tiek. Eisime į apmokymus ir šiandien. Turim kalną literatūros.
Vienas privalumas, kad laptopo apmokymuose nereikia, tai nereikia ir tampytis
kasdien. Svoris visgi yr.

Tai kol kas tiek žinių . Vėliau bus daugiau. Trauksim kurį vakarą į
centrą pasibastyti. O penktadienį sulauksiu mielosios, tad tikiuosi, kad mėnuo
prabėgs greitai ir maloniai.