Mūsų blogis :-)

Posts Tagged ‘Viskas’

Seniai taip smagu nebuvo ir seniai nebuvau taip užpakalio susitrenkęs. Buvau vakar pas vieną pažįstamą, kuris ant Žaliakalnio šlaito, netoli Kapsų gatvės, gyvena. Pas jį atidarytas žiemos kurortas – rogutės, „pašikniukai“ ir trys trasos: žalia, raudona ir juoda Smagiai pasičiužinėjau nuo kalniuko, visai kaip vaikystėj. Traukinuku taip pat „pavarėm“, bandėm ir naują trasą nutiest. Gaila tik, kad trumpokai, chebra liko toliau važinėtis dar ir su alumi beigi dešrelėm nuo laužo…

Papildymas:

… tai truputuką vėsoka ir mašinytė kuriasi ne taip jau noriai. Starteris pacypia vietoj to, kad suktųsi. Bet kažkaip ryte pavyko įkalbėti, užsisuko reikalas. Jei būtų neužsisukęs, nebūčiau gero darbo padaręs. Vakar pirkau du keptuvės dangčius. Vieną per didelį, kitą — kaip tik, bet vis tiek netinkamą. Ačiū geriems žmonėms, kurių dėka galiu prekes grąžinti net ir į Maximą. Nors šiaip koks skirtumas, į kur grąžint? Svarbu, KAD! Taigi ir mašina užsikūrė, ir pinigus už keptuvių dangčius atgavau, ir Mituvos gatvę su Waze „suvalgiau“…

Dar ne visi matė, ypač tie, kurie savaitgalį sėdėjo namuose ar panašiose vietose. O štai 100 km atstumu nuo jūros vaizdelis visai kitoks, nei gimtajame Kaune…

Read the rest of this entry »

Vienžo, jei kas ruošiatės flegmatiškai be didelių tusofkių sutikt Naujus Metus, tai žinokite, kad mes labai su malonumu prisijungtumėm Pageidautina Kaune ar kur nors netoli, nes visgi padėtis įpareigoja per toli nenuklysti ir grįžti namo. Laukiam pasiūlymų

Sveikučiai,

Oficialiai pranešu, kad senasis mūsų blogas „numirė“. Kiekvieną kartą mūsų serverio tiekėjui kur nors „migruojant“, atnaujinant visokį „softą“ mūsų senasis pLog blogelis žūdavo. Bet, kaip Feniksas iš pelenų, vėlgi prisikeldavo. Deja, šis kartas buvo lemiamas. O ir pLog’as jau buvo pasenęs morališkai ir visaip kitaip. Taigi, pasiduodami masėms ir visiems kitiems juokingiems dalykams, tampame WordPress vartotojais. Pradžiai ieškosim kokios nors tinkamos „odos“, kad atrodytų taip, kaip norisi. Tyrinėsim galimybes. Kadangi esam kompiuterastai ir be šito turim ką veikt, tai viskas keisis tikrai lėtai.

Na, o senuosius įrašus būtinai į čia perkelsiu. Kaip pasiseks su komentarais – nežinau, bet gal pavyks ir su jais.

Tai tiek kol kas šiam kartui.

Pirmas pasipiktinimas užplūdo vakar, pavarčius šeštadienio „Respubliką“. Bet apie tai vakare. O antras užplūdo vakar senamiesčio „Vero Cafe“ užmačius bernelį su „rankinuku“, ant kurio nupiešta didžiulė penkiakampė su pjautuvu ir kūju bei užrašu „Red Army USSR“. Kilo trys mintys — bernelis debilas, neišsilavinęs arba šiaip pacukas be savo nuomonės. Užsidėkim dabar dar tada ir svastikas ir džiaukimės, kad žydus išpjovėm. Aišku, bernelis iš išvaizdos tikrai pacukas, nieko nepadarysi. Tik gailiuosi, kad nepriėjau ir nepaklausiau, ką jis apie tai galvoja.

Įdomu, kaip patiktų tokia tašytė mano močiutei, kuri Sibire per tuos pačius Sovietus prisisėdėjo…

Ryšium su tuo, kad mėgstu gamtą ir jaučiu kaifą gamtoj pagerti karštos arbatos, seniai puoselėjau mintį įsigyti kokį nors daiktą, kurio pagalba būtų galima užsivirinti vandenį. Kad ir automobilinę spiralę, aliuminio katiliuką ar panašiai. Deja, gamtoj ne visada būnu su mašina, o aliuminio katiliukui reikia ugnies. Laužo dėl puoduko vandens gi nekursi… Tačiau internetas visagalis padėjo rasti sprendimą. Lietuvoje gal šis įtaisas ir nelabai populiarus, bet prisiskaitęs apie visokius variantus ėmiausi daryti tokį daiktą, kuris populiariai gali būti pavadintas Pepsi virykle

Kaip greičiausiai supratote, pagrindinis „materiolas“, iš kurio daroma ši viryklėlė, yra kokio nors gėrimo skardinė. Kad ir Pepsi. Viryklėlė užpildoma spiritu ar kitu stipriu (apie 90%) alkoholiu, joje nuo karščiu sukeliamas slėgis, spiritas pradeda garuoti ir turime kažką panašaus į nešiojamą dujinį degiklį Iš keleto variantų pasirinkau man atrodantį paprasčiausią, tokį, kuris tuo pačiu tarnauja ir kaip puodo laikiklis. Taigi, pradedame gamybą.

Pirmiausiai įsigyjame dvi ar daugiau skardinių. Tai gali būti alus, sidras, limonadas. Arba Pepsi. Aš įsigijau Pepsi Bet panaudojau šiek tiek ir seną Švyturio alaus skardinę. Bet kitam tikslui.

Kad viryklėlė atrodytų profesionaliau , rekomenduotina skardinių apačią nušveisti švitriniu popieriumi. Taip galutinis rezultatas atrodo gražiau. Šveisti būtina pilną, dar neatidarytą, skardinę. Slėgis viduje neleidžia jos suglamžyti. O šveičiant jėgų tikrai prireikia!

Kai skardinės jau nušveistos ir išgertos, galima nupjauti jų apačias. Pasiėmiau storesnę knygą, aštrų peilį ir padėjęs jį stabiliai pradėjau braukti ratą aplink skardinę.

Deja, pirmą skardinę bandžiau pjauti iš karto ir nupjoviau LABAI negražiai. Su antrąja elgiausi kur kas atsakingiau. Paslaptis: prieš tikrąjį pjovimą, verta peiliu tiesiog įbrėžti skardinę. Įbrėžimas reikalauja mažiau jėgų ir jį galima padaryti tiksliau. O paskui pjauti jau būna kur kas lengviau, skardinė tiesiog pati plyšta palei įbrėžtą liniją. Na, ir rezultatas palyginimui akivaizdus, ar ne?

O dabar sunkesnė dalis. Šie dugnai turi sulįsti vienas į kitą. O kaip jie sulįs, jeigu skardinės tikrai vienodų apimčių? Atsakymas paprastas: apatinę dalį reikia praplėsti! O praplėsti paprasčiausia bandant užmauti ant kokios nors sveikos skardinės, pageidautina, pilnos:

Šis viryklėlės „dizainas“ reikalauja, kad vidus būtų užpildytas stiklo pluošto vata ar panašiu daiktu. Tai pagerina spirito garavimą, o jei viryklėlė netyčia apvirsta, jis neišsitaško aplink, bent jau ne iš karto

Na, ir sunkioji dalis: bandau sutaikyti dugnus. Deja, kadangi vieną negražiai nupjoviau, o pakeisti neturėjau kuo, turėjau daug vargo. Išsikirpau iš panaudotos skardinės gabalą skardos ir ją užkišęs bandžiau kraštus sutaikyti. Galų gale, padariau du įkirpimus, kad bent kažkaip pavyktų sugrūsti.

Ne viskas gavosi idealiai ir sklandžiai, bet šiaip ne taip gavau tai, ko reikia: suleistas dvi skardinių apačias. Gražus daikčiukas, ar ne?

Įrenginio viršuje smeigtuku arba vinute įbedam tris-keturias skylutes, pro kurias pilamas kuras, o šonuose – skylučių žiedą. Paprastai jis daromas toje įstrižoje dalyje, bet padarius šonuose puodą galima uždėti tiesiai ant viryklėlės. O vietoj kuro bandau izopropilo alkoholį:

Na ir ką jūs manot? Ne viskas taip paprasta. Kai alkoholio jau pripilta, uždarą skardinėlę reikia pakaitinti, kad jis įkaistų ir pradėtų garuoti. O garai tada pradeda veržtis pro skylutes ir gali degti. Deja, degtuku kaitinant apačią šio efekto pasiekti nepavyko. Tad paėmiau tiesiog stiklainio dangtelį, į jį įpyliau šiek tiek alkoholio ir uždegiau. Aliuminio talpelė įkaito greit ir garai pradėjo veržtis pro skylutes. Tik manau, kad skylutes teks didinti, nes degimas nelabai stabilus. Skylutės mažokos ir nesugeba palaikyti tinkamo karščio pačiai skardinėlei, tad dega pliūpsniais. Na, bet vis tiek, vandens užsivirinti galima!

Ingredientai:

• Dvi gėrimų skardinės
• Saujelė stiklo ar akmens vatos
• Aštrus peilis ir knyga
• Švitrinis popierius
• Izopropilo alkoholis arba denatūruotas etilo spiritas (apie 90%)

Papildomai dangtelis, kuris padeda įkaitinti viryklėlę. Sumontuota skardinėlė sveria juokingai: 12 g. Na, o su dangteliu – 27 g. Tad į bet kokią iškylautojo kuprinę gali tilpti. Alkoholio kiekis pusės litro vandens užvirinimui – maždaug du šaukštai į skardinėlę ir šlakelis į dangtelį pakaitinimui.

…skaniausi namie

Šiandien horoskopas ar, tiksliau, kiniškas palinkėjimas buvo toks: „pasakyk tiems, kuriuos myli, kad juos myli“

Na tai ir pasakysiu va čia, kadangi per visus savo darbus, aplinkybes ir kitas problemas kitaip nesugebu.

Na, manau svarbiausia, kad myliu žmoną Toks jau tas gyvenimas, kaipgi kitaip.

Myliu savo mamą. Tai visą gyvenimą trunkantis jausmas, turbūt net ir nuo tada, kur nieko neatsimenu.

Myliu savo sesutę. Kartais ji nervina negyvai, bet ir aš ją be abejo. Toks jau vienos šeimos giminaičių bruožas

Tėtį taip pat. Gal ir ne taip viskas gavosi gyvenime, kaip norėjosi, bet vis tiek.

Myliu ir jaunesniuosius giminaičius iš tėčio pusės. Nėra su jais vienos šeimos problemos ir nuoskaudų iš vaikystės — tai labai patogu

Dėdę dar myliu. Vaikystėj buvo vyro idealas. Šio bei to išmokė, kas iki šiol gyvenime praverčia.

Na ir senelius dar. Visi jie kažką gero atnešė į mano gyvenimą.

Kiek susijus draugystė ir meilė — nežinau, bet turbūt mano sąrašas pasibaigs giminėmis Apie draugus kitą kartą, kai kitoks horoskopas papuls.

Ooo, dar beprotiškai myliu savo ciucią Mają